Plateliai   Jachtklubas   Renginiai   Maitinimas   Apgyvendinimas   Pramogos   Naujienos   Atsiliepimai   Galerija   Kontaktai
 
1.09, Pr 2.09, An 3.09, Tr
Didelis debesuotumas Mažas debesuotumas Giedra
+17|+8 +18|+9 +18|+10
Plateliai / Platelių gyvenvietė / Platelių ežeras / Nacionalinis parkas / Lankytinos vietos
Platelių gyvenvietė 

     Nerasime Lietuvoje to, kuris nežinotų apie Platelius. Jų apylinkės dėl savo gamtos grožio ne veltui vadinamos žemaičių Šveicarija, Žemaitijos Perlu. Ir Tarybos Sąjungos laikais ši vieta pasižymėjo kaip traukos centras. Plateliuose vykdavo įvairūs festivaliai, renginiai, koncertai, kurie sutraukdavo minias žmonių (1960 m. Festivalyje dalyvavo apie 60000 žmonių).
      Visai neseniai atšventę 550 metų jubiliejų Plateliai pasižymi įvairiomis istorijos interpretacijomis. Pirmą kartą Plateliai paminėti 1450 m. Miestelio užuomazgos, manoma, buvo Pilies saloje, kur XVI a. ant Šventorkalnio kalvos buvo pastatyta Platelių bažnyčia, o ant greta esančios Dvaro kalvos stovėjo dvaras. Gaila, tačiau XVII a. dvaras ir bažnyčia sudegė. Tačiau Plateliai išgyvenę sunkius laikus vis tik atsistojo ant kojų. XVIII a. pab. Plateliai atiteko Oginskiams. Ir ne tik, Plateliai taip pat gavo turgaus privilegiją bei 1792 m. vasario 24 d. Magdeburgo teises ir herbą, kas tuo metu laikytina kaip didžiulis gyvenvietės pasiekimas.
      Plateliai vystėsi visomis prasmėmis. Oginskiai, kaip ir kitose Lietuvos vietose, skleidė švietimą. Pirmoji parapijinė mokykla įsteigta 1804 m., o 1879 m. pradėjo veikti paštas ir telegrafas, 1915 m. atidaryta pirmoji vaistinė. Platelių gyvenvietės istorijoje būta visko. Sovietmetis miestelio taip pat neaplenkė. Tuo metu Plateliai vadinosi „Platelių kolūkio centrinė gyvenvietė“. Buvo įkurta, dabar vienas iš lankomiausių Platelių istorinių objektų – Plokštinės balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė.
       Šiandien Plateliai, kaip miestelis, niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos miestelių: yra gimnazija, paštas (LT-90036), biblioteka, ambulatorija, vaistinė, viešbutis, taip pat turi savo jau pusšimtį metų gyvuojantį Jachtklubą, medinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1744 m., su varpine) ir pan. Tačiau ši vietovė turi kai ką išskirtinio, daug įspūdingų lankytinų vietų, tai Platelių dvaras su parku, kraštotyros muziejus (1982 m. įkurtas dvaro svirne; ekspozicijoje daug vietos skiriama Užgavėnių tradicijoms), Koplytstulpis šv. Florijonui (nuo 1923 m.). O didžiausias traukos centras Plateliuose yra ežeras, kurio vakariniame krante ir randasi Platelių miestelis ir, žinoma, Žemaitijos Nacionalinis parkas, traukiantis visų akis savo gamtos grožiu, išsaugota gyvūnija bei augalija.

Platelių ežeras 

        Platelių ežeras – didžiausias šio miestelio traukos centras, pritraukintis daugybes lankytojų, poilsiautojų ir turistų. Bet kuris kraštas galėtų Plateliams pavydėti tokio vaizdingo ežero. Jis minimas jau 1440-1447 metais ir randasi Žemaitijos nacionaliniame parke bei priklauso Minijos – Nemuno baseinui. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka vienas – Babrungo upelis.
       Geografai ežerą vadina patvenktiniu: jis telkšo dauboje, kurioje tirpstant ledynams susitelkė vanduo. Tuo metu Žemaičių aukštumoje buvo trys tokie patvenktiniai baseinai – Platelių, Žarėnų ir Beržulio – Lūksto ežerų rajonuose. Ilgainiui jų vandenys prasiveržė pro kalvų barjerus ir tekėdami sudarė upių slėnių užuomazgas. Tačiau giliausiuose duburiuose dar pasiliko nemažai vandens. Taip atsirado ežerai turintys nelygų dugno reljefą, netaisyklingus krantus, iškarpytus daugybės įlankų, pusiasalių. Kaip tik toks ir yra Platelių ežeras.

  • Jo plotas 1200,28 ha,
  • ilgis – 8,4 km,
  • vidutinis plotis – 3,3 km,
  • giliausia vieta apie 50 m.

      Ežeras pasižymi labai gerai išlaikyta flora ir fauna (ežero dugno reljefas labai įvairus: vidutinis gylis – 10,5 m, yra daug gelmių ir seklumų) taip pat įdomiomis formomis – krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Toks nelygus dugno reljefas – puiki vieta žuvims. Jau nuo seno ežere veisėsi vertingos gilumos žuvys. Anksčiau žuvininkystės ūkis sugaudavo iki dešimties tūkstančių kilogramų įvairios žuvies per metus. Nuo 1957 m. ežeras tapo žuvies veisykla, „sykiniu ežeru“: čia buvo veisiami sykiai, kurie paskui perkeliami ir į kitus Lietuvos ežerus. Pramoninė žvejyba Plateliuose dabar stipriai ribojama (2003 m. Ministro Pirmininko įsakymas „dėl verslinės žvejybos kai kuriuose neišnuomotuose vidaus vandens telkiniuose“).
      Ežero kranto ilgis netoli 40 km., tačiau jie yra nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Pačiame ežere yra 7 salos, kurios apipintos įvairiais mitais, padavimais ir gandais. Bendras jų plotas beveik 15 ha. Visos jos apaugusios medžiais, vešliais krūmais. Nuo pat Jachtklubo gerai matyti centrinėje ežero dalyje žaliuojanti didoka Veršių sala. Ši sala bei Briedsalė ir Pilies salos, Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliai paskelbti valstybinės reikšmės hidrografiniais gamtos paminklais. Įdomiausia yra Pilies sala. Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis čia stovėjo jau XV a. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė ilgas medinis tiltas, kurio polius (buvo iki 20 m. ilgio, jie dar išlikę) giedrą dieną buvo galima pamatyti vandenyje. Pietinėje įlankoje, vadinamoje Laumežeriu, įstrigusi nedidelė Gaidsalė. Seniau paežerės gyventojai pavasarį į ją gabendavo ir „įkalindavo“ vištas, kad apsaugotų nuo jų daržus ir javus.
      Tautosakoje, senųjų apylinkės gyventojų lūpose ežero vardo kilmė aiškinama savaip. Sakoma, jog labai seniai, kartą pasirodžius vienam dideliam juodam debesiui, nusistebėję žmonės sušukę: „Vaje! Veizieket, kaap platee lei!“ Debesis tuoj pat nusileidęs, mat tai buvo ežeras, kurio vardas buvo atspėtas.

Nacionalinis parkas 

   Žemaitijos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta 1991 m., siekiant išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksus bei kultūrinį paveldą, reprezentuojančius Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, užtikrinti subalansuotą gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams.
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra patvirtinti 23 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, 10 iš jų turi ir gamtos paminklo statusą.
Parke yra išskirti 2 gamtiniai rezervatai – Plokštinės ir Rukundžių. Rezervatuose nevykdoma miškų, žemės ūkio ir kita ūkinė veikla. Draudžiamas miško gėrybių rinkimas, medžioklė, pažintinis turizmas. Lankytis galima tik mokslo tiriamaisiais tikslais, turint ŽNPD leidimą.

Plačiau - www.zemaitijosnp.lt

Lankytinos vietos 

Lankytinos vietos viešint Plateliuose:

Plokštinės militarizmo muziejus
Platelių dvaras
Gamtos ekspozicija (Platelių lankytojų centre)
Rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus
Poeto Vytauto Mačernio muziejus
Tautodailės ir etnografijos muziejus
Leonardo Černiausko meno galerija
Kazio Striaupos klėtelė
Šateikių dvaras
Gandingos piliakalnis
Oginskių dvaras Plungėje
Platelių bažnyčia
Žemaičių Kalvarija
Šeirės takas

Mūsų draugai
Sprendimas: Intesp@