Plateliai   Jachtklubas   Renginiai   Maitinimas   Apgyvendinimas   Pramogos   Naujienos   Atsiliepimai   Galerija   Kontaktai
 
23.05, An 24.05, Tr 25.05, Kt
Giedra Didelis debesuotumas Mažas debesuotumas, nedidelis lietus
+16|+6 +16|+10 +17|+5
Plateliai / Platelių gyvenvietė / Platelių ežeras / Nacionalinis parkas / Lankytinos vietos
Platelių ežeras << Atgal 

        Platelių ežeras – didžiausias šio miestelio traukos centras, pritraukintis daugybes lankytojų, poilsiautojų ir turistų. Bet kuris kraštas galėtų Plateliams pavydėti tokio vaizdingo ežero. Jis minimas jau 1440-1447 metais ir randasi Žemaitijos nacionaliniame parke bei priklauso Minijos – Nemuno baseinui. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka vienas – Babrungo upelis.
       Geografai ežerą vadina patvenktiniu: jis telkšo dauboje, kurioje tirpstant ledynams susitelkė vanduo. Tuo metu Žemaičių aukštumoje buvo trys tokie patvenktiniai baseinai – Platelių, Žarėnų ir Beržulio – Lūksto ežerų rajonuose. Ilgainiui jų vandenys prasiveržė pro kalvų barjerus ir tekėdami sudarė upių slėnių užuomazgas. Tačiau giliausiuose duburiuose dar pasiliko nemažai vandens. Taip atsirado ežerai turintys nelygų dugno reljefą, netaisyklingus krantus, iškarpytus daugybės įlankų, pusiasalių. Kaip tik toks ir yra Platelių ežeras.

  • Jo plotas 1200,28 ha,
  • ilgis – 8,4 km,
  • vidutinis plotis – 3,3 km,
  • giliausia vieta apie 50 m.

      Ežeras pasižymi labai gerai išlaikyta flora ir fauna (ežero dugno reljefas labai įvairus: vidutinis gylis – 10,5 m, yra daug gelmių ir seklumų) taip pat įdomiomis formomis – krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Toks nelygus dugno reljefas – puiki vieta žuvims. Jau nuo seno ežere veisėsi vertingos gilumos žuvys. Anksčiau žuvininkystės ūkis sugaudavo iki dešimties tūkstančių kilogramų įvairios žuvies per metus. Nuo 1957 m. ežeras tapo žuvies veisykla, „sykiniu ežeru“: čia buvo veisiami sykiai, kurie paskui perkeliami ir į kitus Lietuvos ežerus. Pramoninė žvejyba Plateliuose dabar stipriai ribojama (2003 m. Ministro Pirmininko įsakymas „dėl verslinės žvejybos kai kuriuose neišnuomotuose vidaus vandens telkiniuose“).
      Ežero kranto ilgis netoli 40 km., tačiau jie yra nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Pačiame ežere yra 7 salos, kurios apipintos įvairiais mitais, padavimais ir gandais. Bendras jų plotas beveik 15 ha. Visos jos apaugusios medžiais, vešliais krūmais. Nuo pat Jachtklubo gerai matyti centrinėje ežero dalyje žaliuojanti didoka Veršių sala. Ši sala bei Briedsalė ir Pilies salos, Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliai paskelbti valstybinės reikšmės hidrografiniais gamtos paminklais. Įdomiausia yra Pilies sala. Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis čia stovėjo jau XV a. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė ilgas medinis tiltas, kurio polius (buvo iki 20 m. ilgio, jie dar išlikę) giedrą dieną buvo galima pamatyti vandenyje. Pietinėje įlankoje, vadinamoje Laumežeriu, įstrigusi nedidelė Gaidsalė. Seniau paežerės gyventojai pavasarį į ją gabendavo ir „įkalindavo“ vištas, kad apsaugotų nuo jų daržus ir javus.
      Tautosakoje, senųjų apylinkės gyventojų lūpose ežero vardo kilmė aiškinama savaip. Sakoma, jog labai seniai, kartą pasirodžius vienam dideliam juodam debesiui, nusistebėję žmonės sušukę: „Vaje! Veizieket, kaap platee lei!“ Debesis tuoj pat nusileidęs, mat tai buvo ežeras, kurio vardas buvo atspėtas.

Mūsų draugai
Sprendimas: Intesp@